Dovanos istorija

Kartą, važiuojant iš mokyklos, sūnus pradėjo skaičiuoti, kiek liko laiko iki jo gimtadienio: "Valio, tik du mėnesiai! Ir aš gausiu daugybę dovanų!" Bandžiau moralizuoti, kad svarbiausia yra tai, jog susitiksi su draugais ir t.t. Bet mano žodžiai į dangų nenuėjo: "Jeigu nebūtų dovanų, visai nešvęsčiau gimtadienio", - rėžė vyresnėlis.

Susimąsčiau: "O gal, iš tiesų, nereikia nuvertinti dovanų?" Juk jos svarbios visiems, ir ypač vaikams. Kokia palaima mamai matyti iš džiaugsmo šokinėjančią atžalą, po Kalėdine eglute radusią pirmąjį dviratuką? Koks malonus smagumas užlieja, kai nedidelė dovanota smulkmena priverčia nuo ausies iki ausies nusišypsoti tavo draugę, kolegą ar kaimyną. Ir kaip nesmagu būna, kai tavo dovanos neįvertina...

Todėl dovanokime tai, kas privers nusišypsoti. Tai, kas suteiks kitam bent trupinėlį laimės. Net ir nedidelę smulkmeną... Beje, kartais tai gali būti tik mūsų laikas, kuris, ko gero, yra viena iš pačių brangiausių dovanų šiame bėgančiame pasaulyje.  

"Laimė - tai maloni dovana, kuri mėgsta nusišypsoti.