KRIKŠTYNŲ DIENORAŠTIS. I dalis. Kaip išsirinkti krikštatėvius?

01/24/2020

    Mažylis ir krikštatėviai yra pagrindiniai KRIKŠTYNŲ šventės dalyviai. Tad kokius žmones pakviesti tapti savo vaiko krikštatėviais?

Senosios tradicijos: anksčiau vaikai turėdavo daug krikštatėvių

    Mūsų seneliai XIX-XX amžiuje būti krikštatėviais kviesdavo kunigą, vieną ar net keletą (2-6) porų. Senovėje būdavo didelė garbė būti pakviestam į kūmus. Esi garbingas žmogus, jei turi kuo daugiau krikšto vaikų. Ir negalima būdavo atsisakyti. Krikšto tėvai būdavo renkami pagal gyvenimo būdą, elgesį, socialinę padėtį. Pirmenybę tėvai teikdavo jauniems, nes esą jie ilgiau gyvens ir todėl galės pasirūpinti krikštavaikiu. Tapti krikštamotėmis būdavo kviečiamos ir pribuvėjos, padėjusios gimti mažyliui. Tokios moterys turėdavo net po 25 - 60 krikšto vaikų. Dažnai į krikšto tėvus kviesdavo po vieną atstovą iš tėvo ir motinos giminės.

Ar gali besilaukianti moteris tapti krikšto mama?

    Tiesa, anksčiau tėvai vengdavo besilaukiančių krikšto mamų, taip pat nesusituokusių porų, girtaujančių asmenų. Mat, tikėta, kad krikšto vaikas paveldi krikštatėvių būdą. Šiandien kunigai paneigia dar vis gajų esą racionalaus pagrindo neturintį mitą, kad besilaukianti moteris negali būti krikšto mama. Anot dvasininkų, tikėjimo atžvilgiu yra labai gražu, kad krikšto mama gali rūpintis ir mylėti ne tik savo būsimą vaikelį, bet ir kitos šeimos. Vienintelis nepatogumas gali būti tai, kad jei krikštamotė laukiasi jau paskutines dienas, tad jai gali būti sunku dalyvauti krikšto apeigose ir šventėje.

Mažylį iš namų nešdavo per langą - kad piktosios dvasios nenužiūrėtų

     Prieš vežant į bažnyčią krikštyti, vaikelį kūma nuprausdavo ir aprengdavo lininiais drabužėliais. Į vandens dubenį kūmas įmesdavo sidabrinį pinigėlį, kad vaiko gyvenimas būtų turtingas. Be to, žmonės žinodavo, kad bažnyčioje švęstas vanduo laikomas sidabriniame inde. Ir nebe reikalo, juk įrodyta, kad sidabras - gera dezinfekavimo priemonė. Vėliau pinigėlį ir žiupsnelį druskos, kad pikta akis nenužiūrėtų, įdėdavo į vaiko batuką. Kadangi anksčiau vaikus krikštydavo vos kelių dienų (tikėta, kad iki tol, vaikas nebus apsaugotas nuo piktųjų dvasių ir laumių; ir nebus tikras šio pasaulio gyventojas), rengiant jis būdavo guldomas ant stalo prie duonos, kad jam gyvenime duonos netrūktų.

    Vienas įspūdingiausių apeigų momentų - kai važiuojant į bažnyčią, tėvai per langą vaikelį perduoda krikštatėviams. Senovėje buvo tikima, kad prie durų laukia giltinė ir piktosios dvasios, todėl reikia jas apgauti.

Gausios dovanos - turtingas gyvenimas

Krikštadėžė - krikštamotės dovana krikštukui.
Krikštadėžė - krikštamotės dovana krikštukui.

     Prieš vežant į bažnyčią krikštyti, vaikelį kūma nuprausdavo ir aprengdavo lininiais drabužėliais. Į vandens dubenį kūmas įmesdavo sidabrinį pinigėlį, kad vaiko gyvenimas būtų turtingas. Be to, žmonės žinodavo, kad bažnyčioje švęstas vanduo laikomas sidabriniame inde. Ir nebe reikalo, juk įrodyta, kad sidabras - gera dezinfekavimo priemonė. Vėliau pinigėlį ir žiupsnelį druskos, kad pikta akis nenužiūrėtų, įdėdavo į vaiko batuką. Kadangi anksčiau vaikus krikštydavo vos kelių dienų (tikėta, kad iki tol, vaikas nebus apsaugotas nuo piktųjų dvasių ir laumių; ir nebus tikras šio pasaulio gyventojas), rengiant jis būdavo guldomas ant stalo prie duonos, kad jam gyvenime duonos netrūktų.

    Kūma turėdavo kuo gausiau apdovanoti krikšto vaiką, kad gyvenime jam nieko netrūktų: česnako skiltelę, kad saugotų nuo piktos dvasios; cukraus, kad pienas būtų saldus; vilnones kojines, kad nesušaltų ir sveikas būtų; šiaudinį angeliuką, kad angelą sargą įsigytų; šiaudinį sodą, kad lemtų lengvą gyvenimą; mažą pintinėlę, kad turėtų kur velykinį margutį įsidėti; muilo ir lininį rankšluostį, kad tvarkingas ir švarus būtų; tautinę juostą, kad per šventes galėtų apsijuosti; šermukšnio šakelę, kad nuo piktų laumių saugotų; meduolinę širdelę, kad mažylio gyvenimas pilnas meilės būtų. Ir dar KRIKŠTADĖŽĘ, į kurią galėtų susidėti visus savo kūdikystės atminimus.

     Prieš vežant į bažnyčią krikštyti, vaikelį kūma nuprausdavo ir aprengdavo lininiais drabužėliais. Į vandens dubenį kūmas įmesdavo sidabrinį pinigėlį, kad vaiko gyvenimas būtų turtingas. Be to, žmonės žinodavo, kad bažnyčioje švęstas vanduo laikomas sidabriniame inde. Ir nebe reikalo, juk įrodyta, kad sidabras - gera dezinfekavimo priemonė. Vėliau pinigėlį ir žiupsnelį druskos, kad pikta akis nenužiūrėtų, įdėdavo į vaiko batuką. Kadangi anksčiau vaikus krikštydavo vos kelių dienų (tikėta, kad iki tol, vaikas nebus apsaugotas nuo piktųjų dvasių ir laumių; ir nebus tikras šio pasaulio gyventojas), rengiant jis būdavo guldomas ant stalo prie duonos, kad jam gyvenime duonos netrūktų.

Senoviniai prietarai

     Senovėje lietuviai laikydavosi įvairiausių prietarų ir per krikštynas. Kūmams negalima pyktis, nes vaikas bus neklaužada, plepėti - nes bus melagis, liežuvautojas ir rėksnys, sugriūti - nes bus nerangus, dyvytis ko nors - nes vaikas bus godus, ką nors pamiršti - nes mažylis turės silpną atmintį. Važiuoti turėdavo tik risčia - kad vaikas darbus greitai nudirbtų ir tik vieškeliu - kad užaugęs šunkeliais nenueitų. Be to, visus pakelyje sutiktus žmones kūmai turėdavo vaišinti pyragu, kad užaugęs vaikas būtų dosnus.

Krikštatėviai iš giminių tarpo

    Kiekviena šeima, besiruošianti krikštyti vaikelį, tikisi, jog krikšto tėvai nebus tik žmonės sudalyvavę krikštynų ceremonijoje, bet metams bėgant rūpinsis vaiko dvasiniu gyvenimu, bendraus su juo, domėsis kaip sekasi.

    Todėl, ko gero, dažniausiai šeimos renkasi krikštatėvius iš giminių tarpo. Nes tokiu atveju įsipareigojimo jausmas krikšto vaikui esą yra žymiai stipresnis, nei renkantis krikšto tėvus iš draugų rato, kadangi draugai gali atitolti, galų gale draugystė gali net nutrūkti. Kai kurie renkasi gimines vien dėl tam tikro mainų pobūdžio: "tu būk mano vaiko krikštatėviu šiandien, o aš vėliau būsiu tavojo vaiko". Bažnyčia pabrėžia, kad tėveliai turėtų pasidomėti, ar žmonės yra tikintys, ar sugebės dvasiškai ugdyti jų atžalą.

     Prieš vežant į bažnyčią krikštyti, vaikelį kūma nuprausdavo ir aprengdavo lininiais drabužėliais. Į vandens dubenį kūmas įmesdavo sidabrinį pinigėlį, kad vaiko gyvenimas būtų turtingas. Be to, žmonės žinodavo, kad bažnyčioje švęstas vanduo laikomas sidabriniame inde. Ir nebe reikalo, juk įrodyta, kad sidabras - gera dezinfekavimo priemonė. Vėliau pinigėlį ir žiupsnelį druskos, kad pikta akis nenužiūrėtų, įdėdavo į vaiko batuką. Kadangi anksčiau vaikus krikštydavo vos kelių dienų (tikėta, kad iki tol, vaikas nebus apsaugotas nuo piktųjų dvasių ir laumių; ir nebus tikras šio pasaulio gyventojas), rengiant jis būdavo guldomas ant stalo prie duonos, kad jam gyvenime duonos netrūktų.

O gal iš draugų tarpo?

    Tėvai, norintys, kad jų draugai taptų vaiko dvasiniais mokytojais, argumentuoja tuo, kad šeimos nariai ir kiti giminės jau ir taip džiaugiasi glaudžiais santykiais, todėl artimojo, kaip krikštatėvio vaidmuo sumenkės.

Statusas ir turtas

    Treti nesigilina ar rinktis iš draugų rato, ar iš giminių, bet kreipia dėmesį į tai, ar krikštatėviai turės galimybę džiuginti vaiką materialiomis dovanomis. Praeityje, vienas iš krikšto tėvų vaidmenų buvo finansinis rėmėjas, duodantis santaupų juodai dienai krikšto vaikui. Turtingi krikšto tėvai galėdavo - ir vis dar gali - net palikti materialią dovaną savo krikšto vaikui testamentu. O Bažnyčia primena, jog svarbiausia, kad krikšto tėvai būtų turtingi dvasiškai.

     Klausykite širdies

    Rinkitės tuos žmones, kurių linkite savo atžalai jo gyvenimo kelyje. Išanalizuokite savo ryšius su draugais ir šeima ir pasirinkite kažką, kas bendrautų su jūsų vaiku ilgai, nepaisant to, kas gali atsitikti gyvenime. Jūsų ir jų gyvenimai gali pasukti skirtingais keliais, jūsų draugai gali keistis, tad turite būti tikri, kad jūsų pasirinktas žmogus, nepaisant visko, laikysis savo, kaip krikšto tėvo ar krikšto mamos, pareigų.

     Ruošdamiesi didžiajai šeimos šventei apsvarstykite: ko tikitės iš krikšto tėvų? Kokio bendravimo ir kokių pareigų? Ar gerai juos pažįstate ir koks pavyzdys jie bus jūsų vaikui? Svarbiausia - klausykitės savo širdies. Tik jūs žinote, kas geriausia Jūsų mažyliui.

Bažnyčios patarimai

    Kertiniai reikalavimai krikštatėviams: vyresni kaip 16 metų, priėmę Krikšto, Pirmosios Komunijos, Sutvirtinimo sakramentus (krikšto tėvais gali būti tik katalikai).

    Krikšto tėvais būti nedraudžiama nei nevedusiems, nei išsiskyrusiems, nei tik civiline santuoka, o ne Bažnytine santuoka sutuoktiems sutuoktiniams. Tačiau Bažnyčia primena, kad krikšto tėvais reikėtų rinktis tik tuos, kurie Jūsų mažyliui galės būti dvasiniu autoritetu.

   Ar krikšto tėvams reikia lankyti kokius nors kursus? Ne. Tačiau patariama ateiti į parapiją, kai organizuojamas pokalbis apie Krikšto sakramentą - prisiminsite, ką reiškia apeigų ženklai, kokios yra krikšto tėvų pareigos. Apie tai informacijos galima rasti ir internetiniuose bažnyčių puslapiuose.

Kaip pakviesti būti krikšto tėvais?

Padėkos dovanėlė - ir graži, ir skani.
Padėkos dovanėlė - ir graži, ir skani.
  • Savo darbo ar profesionalų pagamintais kvietimais. Internete ko tik nerasi: ir lyg loterijos bilietus padaro, ir ant vyno butelio etiketę su kvietimu užklijuoja.
  • Nuotraukų rėmelis su Jūsų mažylio nuotrauka ir gražiais žodžiais.
  • Šliaužtinukai, smėlinukas ar marškinėliai su klausimu: "Ar būsite mano krikšto tėvais?" Pakvieskite būsimus krikšto tėvus pietų. Ir paprašykite jų nurengti savo mažyliui megztinuką, po kuriuo jis bus apsivilkęs "kvietimo" marškinėlius.
  • MEDUOLIAI - mano mėgstamiausi. Dėžutė meduolių, kurie šiuo atveju gali tapti ne tik be galo skaniais, bet ir labai smalsiais. Ant meškučių, angelėlių, medinių arkliukų rankomis užrašytas klausimas būsimiesiems krikšto tėvams tikrai nepaliks abejingų. Tokio paties stiliaus meduoliai gali tapti ir krikšto šventės saldumynais ar dovanėlėmis dalyvavusiems svečiams.


II dalyje skaitykite apie tai, kaip pasirinkti bažnyčią ir išsirinkti Krikštynų šventės datą.